ridlius

×rìdlius (l. rydel) sm. (2) Krš, Lk, Rt, Mrj, Rmš, Žsl, Mrs, Rod, Kls, Pns, Ad, Lkm, Kp, Slk medinis kaustytas kastuvas; didelė geležinė lenktais kraštais lopeta: Griovius kasa su rìdlium Mlt. Su rìdlium geriau kast, negu su lopeta – jis kojos negraužia Srj. Griovį tegalima gražiai išlyginti tik su ridliù Akm. Su rìdlium lengviau kabinti durpes Užv. Rìdlius – kastuvas, kaplys, ką bulbas kasam Rud. Eik ir atnešk mun rìdlių, noru kelmą iškasti Šll. Nulūžo rìdliaus kotas Švnč. Nulūžo rìdlius, neturiu kuo kast Dv. Ridliù, ridliù ir sumesim visą smėlį Vlk. Itas durnius ėmė rìdlių i nuejo; po lauką kasė i daskasė – i rado cielą vežimą grašių LKKII216(Lz). Raganos visos užšoko an pečiaus i ridliais suarė visą pečių i pasėjo aguonas TDrIV296(Prng). Kavoli, kavolėli, daryk ridlelį – kasiu kalnelį TDrIV260(Vlk). Sakė, mūsų svočiutė neturi dantelių – ar ne dantys, ar ne diktas, ar ne ridlelaičiai LTR(Vlk). ║ Švn kastuvas grūdams semti, pilti, semtuvas: Sūneli, atnešk man rìdlių: pilsime į maišus grūdus Mrs.